Aušrinė Armonaitė: Kovo 11-oji mus moko – nešvaistykime brangaus laiko

Įvykiai prieš 30 metų buvo puikūs ir įkvepiantys. Tačiau negalime gyventi vien praeities šlovėje ir prisiminimuose.
Švęsdami Kovo 11-ąją atkurtą Nepriklausomybę, turime galvoti apie kitus trisdešimt metų.

Tai turėtų būti svarbu daugeliui mūsų kartos žmonių. Juk kiti trisdešimt metų bus didžioji mūsų suaugusio gyvenimo dalis. Kai pagalvoju, kad po 30 metų man bus jau 60, suprantu, kad šis laikas tiesiog negali būti prarastas ir iššvaistytas vėjais.
Ir aš nenorėčiau, kad kitus tris dešimtmečius mes kapanotumės, bėdavotume, rymotume, ar tenkintumėmės, kai pagal kokius nors parametrus „pasivejame Europos Sąjungos vidurkį“.

Nesinori, kad Lietuva būtų uždara, kompleksuota, policinė valstybė, aiškinanti savo žmonėms ką valgyti ir gerti, ką ir kur pirkti ir su kuo miegoti. Nepriklausoma – taip, bet ar laisvų piliečių – didelis klausimas. Taip savo gyvenimo laiko gaišti aš tiesiog nenoriu.

Mes turime visas galimybes pasiekti daug pergalių. Pergalių kuriant geriausią išsilavinimą mūsų vaikams, pergalių žmogaus teisėse, užtikrinant pagarbą kiekvienam, pergalių kuriant ateities, o ne praeities ekonomikos perspektyvą.
Pagaliau kuriant pasaulio Lietuvą, kuri nebijo eksperimentuoti ir išbandyti naujas idėjas, kuri užduotų toną ir rodytų Europai lyderystę, o ne džiaugtųsi vidurkiais. Lietuvą, kurioje savo gyvenimą kurtų 5 ar 6 milijonai žmonių ir kuri neskaičiuotų išvykstančių ir parvykstančių trupinius.

Dėkodama Kovo 11-osios Nepriklausomybės mamoms ir tėvams-kūrėjams duodu ir sau asmeninį pažadą siekti Lietuvai daugiau. Nešvaistykime mums skirto brangaus laiko, kaip jo nešvaistė Lietuva 1918 m. ir 1990 m.