Aušrinė Armonaitė: Ar šalies nacionaliniam saugumui gali vadovauti „marozas“?

Tikriausiai visi tie, kas gyveno ar augo 1990-ųjų postsovietinėje erdvėje, žino, kas yra marozas arba forsas. Tai toks nemandagus chuliganas, kuris paprašo kieme pavažiuoti su dviračiu ir jį pavagia, ateina nekviestas į aikštelę ir spardo krepšinio kamuolį, supjausto kaimyno automobilio padangas, pavagia močiutės pensiją, spjaudo prie laiptinės semkas ir visaip kitaip lipa savo kaimynams ant galvos. Aš augau 1990-ųjų Justiniškėse, aš gerai žinau, kas yra marozai.

Visgi tik šio apibrėžimo gali nepakakti, todėl pažiūrėkime, ką siūlo žodynai. Žodynas.kriu.lt sako, kad marozas yra „piktybiškas asmuo, ieškantis problemų ten, kur jų nėra ar bent nebuvo prieš jam atsirandant“. Žodynas.lt marozą apibrėžia taip: 1) agresyvus sportinio stiliaus jaunuolis, dėvintis sportinį kostiumą, trumpai kirptas 2) kvailys, mulkis, netikėlis 3) policininkas.

Atsižvelgus į tai, kaip koronaviruso krizės akivaizdoje elgiasi Seimo narys valstietis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D.Gaižauskas, man atrodo akivaizdu, jog ir politikoje esama rimtų maroziško elgesio apraiškų.

Visų pirma, D.Gaižauskas vartėsi, kai buvo klausiama, ar jis turėjo kontaktą su savo patarėja, kuriai buvo patvirtintas COVID-19 (ir kurios pačios taisyklių nesilaikymas reikalauja atskiro dėmesio). Jis viešai iki šiol tvirtina, kad kontakto neturėjo. Tačiau paskambinęs į Karštąją liniją kažkokiu būdu sugebėjo sušnekėti, kad kontaktas Seime buvo.

Antra, D.Gaižauskas iš viešų paaiškinimų, atrodo, neatitiko tuo metu galiojusio algoritmo sveikatos patikrinimui: 1) nebuvo užsienyje per 14 dienų 2) neturėjo, kaip jis aiškina, kontakto su patvirtintu atveju 3) nekarščiavo, bet jautė kažkokius tai gerklės skausmus. Tai va to gerklės skausmo pakako, kad jis Marijampolėje būtų patikrintas. Visi, kas karščiavo, kosėjo ir slogavo Lietuvoje pastarąjį mėnesį, žino, kad šis atvejis yra toli iki koranoviruso testo. Bet šiam Seimo nariui pavyko.

Trečia, pasitikrinus nuo koronaviruso visiems yra privaloma 14 dienų saviizoliacija. Ir kolega jos nesilaikė – dalyvauja Seimo posėdžiuose bei kituose susitikimuose. Kažkokiu mistiniu būdu išnyko ir „simptomai“ po neigiamo testo rezultato.

Ketvirta – ir gana apgailėtina – D.Gaižauskas tvirtina, kad jis dėl saviizoliacijos ir kitų savo veiksmų konsultavosi su Sveikatos ministru A.Veryga. Kas čia per žanras? Nuo kada dėl ligos konsultuojiesi ne su savo šeimos gydytoju, o su aukštas pareigas užimančiu draugu? Na, gal 1990-ųjų postsovietinėje erdvėje tai ir buvo priimtina, bet ne dabar.

Penkta – ir nedovanotina – žiniasklaida skelbia, kad po visos šios istorijos buvo pakeista koronaviruso mėginių tepinėlių paėmimo tvarka, asmenų izoliacijos taisyklės – nebereikia izoliuotis 14 dienų po neigiamo testo rezultato (kas gali lemti tolesnį viruso plitimą), pakeistas mobiliųjų punktų darbo tvarkos aprašas, ir net COVID-19 apibrėžimas. Ministras turėtų pagrįsti, kodėl šie staigūs pakeitimai buvo priimti būtent dabar.

Pasaulinė pandemija yra grėsmė ne tik mūsų sveikatai, ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Akivaizdu, kad tokiam svarbiam komitetui dabar vadovaujantis pareigūnas neatskleidžia tiesos dėl galimo piktnaudžiavimo savo padėtimi, be to, akivaizdžiai pats nesilaikė tuo metu galiojančios tvarkos. D.Gaižauskas turi paviešinti savo pokalbio su Karštąja linija įrašą arba atsistatydinti iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pareigų.

Maroziškas elgesys dar gali būti sutinkamas Rytų kaimynių politikoje, bet jo neturėtų būti 2020 m. Lietuvoje. Ne vieta čia niekšeliams, kurie lipa žmonėms per galvas ir dar yra atsakingi už svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų sprendimą.