Apsisprendė oficialiai: Laisvės partija susitarimo dėl švietimo nepasirašys

Laisvės partijos valdyba oficialiai apsisprendė nepasirašyti politinių partijų susitarimo dėl švietimo.

„Šis susitarimas, deja, neatrodo, kaip sąžininga politinės valios išraiška. Tai yra prisidirbusių politikų startas 2020-ųjų Seimo rinkimų kampanijoje. Tiesiog skandalinga, kad dabartinis švietimo ministras tik užima politinį postą nevykdydamas jokios realios ir būtinos veiklos.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020-ųjų Lietuvoje kai kuriose mokyklose vaikai mokosi taip, kaip prieš 150 metų nelegaliose ir entuziastų palaikomose lietuvių mokyklose carinėje Rusijoje – vienoje klasėje mokosi penktokai, šeštokai ir aštuntokai. Tai tik iliustruoja nenuoširdžius šio susitarimo atsiradimo motyvus“, – teigė partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Laisvės partijos Valdyba nusprendė nepasirašyti politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Partijos valdybos teigimu, dokumento pasirašymas būtų ne žingsnis į priekį, o valdančiųjų, pirmiausiai – Premjero, Seimo ir Vyriausybės neveiklumo ir ydingų sprendimų dangstymas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis siūlymų, pavyzdžiui, dėl jungtinių klasių, nėra strateginiai žingsniai, dėl kurių reikėtų dirbti projekte nurodytą dešimtmetį iki 2030-ųjų. Jų įgyvendinimui pakanka pakeisti Vyriausybės nutarimą dėl minimalaus klasių dydžio, o mokyklų tinklą pertvarkyti padėtų kitas nutarimas – dėl tinklo taisyklių. Tą reikėjo padaryti vakar, būtina padaryti šiandien ar rytoj, o ne atidėti dešimtmečiui, teigė Laisvės partijos valdyba.

Partijos Valdyba pabrėžė, kad susitarimo projekte nesiūloma keisti šios koalicijos išrasto nelogiško finansavimo modelio – klasės krepšelio – kuris neproporcingai paskirsto lėšas mokykloms ir švaisto švietimui skirtus mokesčių mokėtojų pinigus. „Mokyklas turime finansuoti atsižvelgiant į mokinių pasirinkimą: ten, kur keliauja moksleivis, turi atkeliauti ir valstybės finansavimas, ne atvirkščiai – ten kur nėra moksleivių, keliauja valstybės finansai“, – įsitikinusi Laisvės partijos valdyba.

Ji taip pat pabrėžė, kad susitarimo projekte nėra nieko apie universitetų tinklo pertvarką ir jungimą, kuris leistų sutaupyti išlaidas, taškomas administraciniams poreikiams. Jas būtų galima ir yra būtina nukreipti į švietimo kokybės gerinimą, teigiama Valdybos sprendime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad susitarimo projekte įvardijami prioritetai yra priešingi paskutinius kelerius metus vykdytiems Vyriausybės veiksmams. Pavyzdžiui, šių metų biudžete buvo panaikintas finansavimas vaikų būreliams, kurį „susitarime“ jau siūloma įtvirtinti tarp prioritetų, teigiama sprendime.